pagyrius

pagỹrius sm. (2) 1. B, N, [K] pagyrimas, garbė, gyrius: Tatai yra pagyrius mūsų MT184. Baugus čyželis sau čiurkšavo ant aušros ne to, jog pagyriaus ans čia ieškojo Žlv. 2. pagyrūnas, gyrius: Kiekvienas pagỹrius moka meluoti Up. ^ Pagyriaus puodas niekad netaukuotas LMD.